Sustokim pamąstyti. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Mes dažnai pasiklystam
Mintyse ir svajonėse,
Kartais nieko nematome,
Nors šalia mūsų - žmonės.
Kartais žodžiai užstringa,
Jų ištarti negalim,
Kartais klystam iš kelio
Dėl bereikšmio takelio.
Kai gyvenimo ritmas
Mus pirmyn, atgal vaiko
Mes svarbiausiems dalykams
Neatrandame laiko.
Kartais sakom žodžius,
Bet nepasveriam jų,
Nors ir žinom, kad žodis
Gali smeigt lyg peiliu.
Nebranginam gyvenimo
Švaistom jį į šalis
Nors visi puikiai žinom,
Kas praėjo - negrįš.
Ir vis bėgam, vis skubam,
O reikėtų sustoti.
Apmąstyt ką praleidom,
Ko negalim kartoti.
© Copyright Irena M.L.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą