Draugams. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Lietaus ašaros langu nurieda
Taip, kaip metai nurieda tolyn,
Ir gyvenimas mano su metais
Vis ridenas, ridenas žemyn.
 
Tik širdis atminimą dar saugo
Tų dienų, kai klajojau laukais,
Kai nebuvo tada vieno draugo,
Kai visi jūs man buvot draugais.
 
Tik vėliau širdis meilę pažino.
Kaip gyvent, tik vėliau supratau,
Tiktai meilė, ji buvo ne mano,
Gaudžiau ją, o ji bėgo toliau.
 
Gal likimas sudėstė taip viską,
Kad ne meilėje laimę radau,
Kad draugai šypsenom mane šildė
Tie, kuriuos kelyje sutikau.
 
Padėkoti šiandieną aš noriu,
Kad tiek metų jūs esat šalia,
Kad džiaugsme ir bėdoj aš galėjau
Pasikliauti draugyste tvirta.
 
Kad ištiesdavot ranką suklupus,
Kad supratot, kai verkė širdis,
Kad mokėjot paguost, kai liūdėjau,
Kad bėdas dalinaus su jumis.
 
Šiandien noriu visiems padėkoti
Už draugystę, už mūsų metus.
Ir tikėt, kad gerasis likimas
Dar ilgai skleis draugystės sparnus.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.