Pailsėkim. Vaclovas Matažinskas

Sustok, man reikia pailsėti.
Juk metai daro savo, jau sena...
Ir aš, matyt, jau nebejaunas,
Ir eisena jau mano netvirta.

Ar pailsėjai, duok man ranką.
Aš vesiu, o tu eik kartu...
Kartu, kaip visą ilgą amžių,
Mes koja kojon vis abu.

O kiek šitais takais klajota –
Tada mes buvome jauni.
Ant kranto šio sėdėta ir svajota
Dabar vos krutame, seni.

Vėl pavargai, prisėski ant kelmelio,
O aš pritūpsiu prie tavęs greta.
Matai, jau nėra mūsų senojo takelio,
Užžėlė jis, nevaikšto niekas čia.

Gal atsigerti nori, aš kuprinėj
Turėjau buteliuką geriamo vandens.
Kas daros, spaudžia tau krūtinę?
Išgerk vaistų. Palauksime, praeis...

Parėję atsisėsim, pailsėsim...
Nors nėra jau sveikatos ir sunku
Ilgai sėdėti vis tiek mes negalėsim,
Nors ir sunku, bet dar yra darbų.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.