Pradingusi jaunystė. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Kur jaunystė pradingo,
Kur išėjo jinai,
Vieną rytą prabudus,
Jau tu jos neradai.
 
Ji išeina neklausus,
Ar to norim, ar ne,
Tik nubalina plaukus
Ir pradingsta rūke.
 
Eidama nusišypso
Ir uždaro vartus.
Ir kaip lobį išsineša
Mūs gražiausius metus.
 
Kartais noris pašaukt ją:
– Ei, sugrįžki, jaunyste!
Bet mums aidas atsako:
– Metai tie nebegrįžta.
 
Tyliai stebimės mes,
Kaip pražilo galva.
Ir suprantam – jaunystė
Jau negrįš niekada.
 
Bet liūdėti neverta,
Metai tie tegul eina.
Sudainuosim lig galo
Mes gyvenimo dainą.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.