Be kviestinių. Vaclovas Matažinskas

Aš jau seniai tau nesakau, kad myliu,
Be žodžių visuomet mane tu supratai.
Abudu mes praėjom daugel mylių,
Man buvo visuomet su tavimi gerai.

Nenoriu aš kasdien kartoti to, kas buvo,
Sakyti žodžius tuos pačius, ir kam to reik.
Juk mes kartu, tai reiškia meilė nepražuvo...
Galiu gėlių tau mylimų aš retkarčiais įteikt.

Na, kam kas dieną, tas pat juk nusibosta,
Neįdomu, juk nenustebinsiu tavęs tuomet...
Seniai mes atplaukėm į mūs abiejų uostą
Ir švenčiame tą šventę mes abu kasmet.

Nereikia gražbyliavimų, glamonių priverstinių,
Parado prieš draugus jokio tikrai nereik...
Prie stalo mes sėdėsim dviese, be kviestinių,
Jei myli, šitą laimę man, prašau, suteik.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.