Aš - vilkė vieniša. Vaclovas Matažinskas

Aš – vilkė vieniša, mėnulis – mano draugas,
Jausmams visiems šalta, aš ašaras nubraukus,
Į praeitį atgal aš grįžt jau nebenoriu,
Ant skardžio aš viena drąsiai žvelgiu į tolį.
 
Neieškau, nebelaukiu, nieko matyt nenoriu,
Į ateitį žvelgiu, geresnės aš jos noriu,
Nenoriu aš tokios, kaip praeitis, kurią turėjau,
Nenoriu taip mylėt, nes meilėje kentėjau.
 
Kentėjau aš viena, jis džiaugėsi, tylėjo,
O gal net ir nematė, tačiau ir nekentėjo,
Atšalę jo jausmai ir mano karštos aistros,
Jam buvo gal gerai... Dabar jau viskas baigės.
 
Aš – vilkė vieniša, mėnulis – mano draugas,
Jis šaltas, aš šalta, gal tai ir yra džiaugsmas,
Aš – vilkė vieniša, kol kas aš ja ir būsiu,
Į glėbį bet kuriam tikrai dabar nepulsiu...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.