Dar pabūk. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Neišeik, dar pabūk,
Prašė mano širdis.
Neišeik, dar pabūk,
Tyliai meldė naktis.

Neišeik, dar pabūk,
Sumirksėjo žvaigždė.
Neišeik, dar pabūk,
Tai ne mano kaltė.

Neišeik, dar pabūk,
Skausmas draskė krūtinę.
Neišeik, dar pabūk,
Ši naktis – paskutinė.

Neišeik, dar pabūk,
Vėjas plėšia lapus.
Neišeik, dar pabūk,
Maldą kalba dangus.

Neišeik, dar pabūk,
Aušta ryto aušra.
Neišeik, dar pabūk,
Tuoj kita bus diena.

Neišeik, dar pabūk,
Kyla saulė lėtai.
Negirdėjai manęs –
Tu ėjai, išėjai...

Aimanavo širdis,
Raudą tramdė naktis.
Vis kartojo žvaigždė:
– Tai ne tavo kaltė.

Nemačiau aš aušros,
Nerūpėjo diena.
Saulei kylant nutilo
Mūsų meilės daina...

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą