Netiesa. Vaclovas Matažinskas

Mes prie jūros vaikai tuomet lakstėm,
Štai kiek metų abudu kartu,
Ir tuomet net mąstyti nemąstėm,
Kad gyvensim po vienu stogu.

Pirmą bučkį menu, lietus buvo,
Mes stovėjom po stogu pušų,
Man tuomet nuo tavęs labai kliuvo,
Nedraugausi, sakei, su kvailu...

O po to viskas vyko savaime,
Pasimatymai, parkas, ledai,
Vadinau aš tave savo laime...
Ir dabar vadinu, juk žinai...

Nuo vaikystės kartu mes keliaujam,
Buvo meilė pirma ir tyra,
Kažkas sakė, kad mes tik draugaujam,
Bet tai buvo tikrai netiesa...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.