Mano tėviškės rytas. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Į švelnią ryto tylą
Krinta rasos lašeliai.
Pabudus saulė kyla,
Atbunda mūs žemelė.
 
Mieguistas vyturiukas
Tuoj giesmę užgiedos.
Pritars jam miško choras,
O upė atkartos.
 
Pavasariškas rytas.
Gražiau ir būt negali,
Kai saulė švelniai kelia
Dar miegančią žemelę.
 
Kai girdis upeliuko
Čiurlenimas svajingas.
Net voras tokį rytą
Panoro būt laimingas,
 
Nustojęs megzti tinklą,
Grožėjosi gamta.
Pavasariu kvėpuoja
Žemelė mūs gimta.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Tėvynę savo meile apkabinsiu", 2019 m.