Konteineriai su užraktais – iškalbinga naujovė, parodanti elgesį su atliekomis

Naujos konteinerių aikštelės, modernūs konteineriai, pozityviau nuteikia gyventojus, skatina juos rūšiuoti. Ši tendencija aiškiai pastebima Alytaus regione, kurio savivaldybių miestuose ir miesteliuose pastaraisiais metais įrengti nauji požeminiai ir pusiau požeminiai konteineriai, o Birštono savivaldybė tapo pirmąja Lietuvoje, kur įrengti išmanieji konteineriai su identifikaciniais užraktais. 

Tarp „žalių“ projektų – ir atliekų tvarkymas
 
„Įgyvendiname daug „žalių“ projektų: saulės energija įkraunami šviestuvai apšviečia kurorto  takus, turime elektromobilių įkrovimo stoteles, džiaugiamės Europos Sąjungos fodų lėšomis finansuotu projektu, kurį įgyvendinant įrengti modernūs konteineriai ir turime galimybę rūšiuoti net ir maisto atliekas. Ir rūšiavimo rezultatai yra puikūs! Tie, kas pradėjo rūšiuoti, turbūt jau niekada nemes maisto atliekų į bendrą konteinerį“, - kalbėjo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. 

Karališkuoju kurortu vadinamo Birštono atliekų tvarkymo sistema buvo kuriama įvertinus didelius poilsiautojų srautus. „Ši sistema pirmiausia turi atitikti paties Birštono siekiamybę būti tvariu, žaliu kurortu, o teikiant paslaugas žmonėms, kurie čia atvyksta pasisemti sveikatos, dvasios ramybės, nėra sekinami gamtos – viskas vyksta žiediniu principu: tai, kas panaudota, vėl sugrįžta į aplinką“,  - sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas. 

Svarbiausias akcentas šiame procese yra atskiras maisto atliekų surinkimas ir jų tvarkymas. Iš gyventojų ir visų įstaigų surinktos maisto atliekos yra perdirbamos – iš jų gaminama elektros energija ir kompostas, kuris naudojamas tvarkant skverus, gėlynus, želdinius. 

Mišrių atliekų konteineriai – su užraktais ir tik vietiniams 

Birštoniečiai, tiek gyvenantys individualiuose, tiek daugiabučiuose namuose, jau turi nemenkos patirties rūšiuojant maisto atliekas – tą daryti jie pradėjo vieni pirmųjų Lietuvoje. Ir patys pirmieji bei iki šiol vieninteliai šalyje turi mišrių atliekų konteinerius su užraktais. 

Identifikaciniai užraktai buvo išdalinti visiems Birštono daugiabučių gyventojams. Kurorto svečiams naudotis šiais konteineriais nėra būtinybės – turistai daugiausia naudoja pakuotes,  o jų atliekas ir maisto likučius turi kur išmesti – tam yra atskiri konteineriai. 

Kaip ir prie kiekvienos naujovės, taip ir prie konteinerių su užraktais, žmonėms reikia laiko priprasti. Užraktų sistema leidžia matyti, kaip dažnai gyventojai naudojasi mišrių atliekų konteineriais ir statistika rodo, kad jais besinaudojančiųjų skaičius per vienerius metus smarkiai išaugo. 2019 metais pastačius rakinamus konteinerius, jie buvo atidaryti 1200 kartų, o tą darė tik 526 rinkliavos mokėtojai. Pernai birštoniečiai išdrąsėjo: užraktais naudojosi jau 1200 rinkliavos mokėtojų, kurie konteinerius atidarė 26 tūkstančius kartų! 

„Žmonėms reikia įprasti prie naujovių, ugdytis naujus įpročius, atsikratyti išankstinių baimių“, - pastebi ARATC direktorius A. Reipas, pasidžiaugdamas, kad rakinamų konteinerių naudojimas davė puikų efektą – lyginant su ankstesniais metais, pernai Birštone mišrių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, sumažėjo beveik perpus!

Su kitokiu rinkliavos skaičiavimu neskubama  

Kitas etapas galėtų būti apmokestinimo už atliekų tvarkymą keitimas, rinkliavą skaičiuojant pagal atliekų kiekį, įvertinant, kaip dažnai žmogus naudojasi konteineriu. Bet pirmųjų poros metų patirtis ir stebėjimai parodė, kad gyventojų elgsena yra labai individuali ir taikyti apmokestinimą pagal išmetamų atliekų dažnumą yra sudėtingiau nei iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti.

Kai kurie gyventojai konteinerį atidaro ir po kelis kartus per dieną, o kai kurie – vos kartą per mėnesį ar dar rečiau. Gal būti, kad kai kas konteinerį su užraktu atidarinėja tik iš smalsumo, o kai kas prašo palaikyti atidarytą, kad jam pačiam savo užrakto netektų naudoti. 

Įvertinus visa tai naujos apmokestinimo sistemos įvesti neskubama. „Staigūs judesiai, noras pasiekti greitą efektą gali kaip tik išbalansuoti bendruomenę. Reikia kalbėtis su ja, suvokti jos elgesio motyvus ir ieškoti būdų keisti įpročius, elgesio kultūrą, kad atliekų rūšiavimas būtų ne reikalavimas iš išorės, o vidinė pareiga“, - kalbėjo ARATC vadovas A. Reipas. 
 

ARATC informacija