Energetikos ministerija pateikė siūlymus dėl artėjančio šildymo sezono kainų

Įvertinusi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktą informaciją, Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei apibendrinimus dėl artėjančio šildymo sezono. Juose kaip viena iš galimybių reguliuoti šilumos kainas nurodoma Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinta dvinarė kainodara, apie kurią vartotojai nėra pakankamai informuoti.

„Šilumos tiekėjai turėtų sudaryti sąlygas rinktis atsiskaitymo už šildymą būdus, kurie leistų mokėjimus išdėstyti tolygiau per visus metus, išvengiant kontrastų tarp žiemos ir vasaros sąskaitų. Tokia dvinarė kainodara leistų sumažinti šildymo sąskaitas apie 15 proc. šaltuoju metų laiku“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Jos teigimu, dvinarė kainodara kaip šilumos sąskaitų reguliavimo įrankis jau yra įtvirtintas teisės aktuose, tačiau akivaizdu, kad vartotojams trūksta informacijos apie jį. Dėl šios priežasties Energetikos ministerija planuoja kalbėtis su šilumos tiekėjais ir paraginti juos informuoti vartotojus apie galimybę taikyti dvinarę kainodarą.

Pabrėžtina, kad pasirinkti tokį mokėjimo už šildymą būdą paprasta: gyventojų bendrijai ar pastato savininkams, priėmus sprendimą dėl dvinarės kainos taikymo, tereikia kreiptis į šilumos tiekėją ir išreikšti pageidavimą taikyti dvinares kainas. Jas kiekvienai savivaldybei atskirai yra patvirtinusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Tolygesnis atsiskaitymas už šildymą – tik vienas iš trumpalaikių būdu mažinti vartotojų sąskaitas už šildymą. Energetikos ministerija laikosi pozicijos, kad šioje srityje būtina žvelgti ir į ilgalaikę perspektyvą. „Šioje srityje yra daug neišnaudotų galimybių: tai – centralizuotai tiekiamos šilumos infrastruktūros pritaikymas atsinaujinančios energetikos išteklių panaudojimui, galimybė neprisirišti prie vienos kuro rūšies, turėti talpyklas šilumos pertekliui, kuris dažnai gaunamas įvairiuose gamybos procesuose ir yra tiesiog išleidžiamas į orą ir pan. Visa tai yra įtraukta į ministerijos darbotvarkę ir ilgainiui vienaip ar kitaip atsispindės teisės aktuose, tačiau tam reikia laiko“, – pabrėžia energetikos viceministrė.

Vyriausybei pateiktuose apibendrinimuose dėl artėjančio šildymo sezono taip pat paliesti kuro rezervavimo ir mazuto saugojimo sąlygų, aktyvesnio Valstybinės miškų urėdijos dalyvavimo šalies biokuro rinkoje ir šilumos gamybai naudojamų energijos išteklių diversifikavimo aspektai.

Šie apibendrinimai parengti po to, kai Vyriausybėje buvo pristatyti centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai naudojamo kuro kainų pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje, taip pat juos lemiančios tendencijos ir būsimo šildymo sezono kainų prognozės.

VERT ir energijos išteklių biržos operatoriaus „Baltpool“, UAB atlikti vertinimai rodo, kad pagrindinių žaliavų (biokuro ir gamtinių dujų), naudojamų šilumos gamybai, kainos tiek Lietuvos biokuro biržoje, tiek pasaulinėse gamtinių dujų biržose didėjo ženkliai. Per metus gamtinių dujų didmeninė kaina išaugo 7,5 karto, lyginant 2020 m. ir 2021 m. birželio mėn. duomenis. Per tą patį laikotarpį biokuras brango apie 66 proc. Pagrindinis kuras, naudojamas centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti, yra biokuras, kuris sudaro apie 70 proc. (gamtinės dujos – apie 27 proc.). Būtent šio kuro kainų pasikeitimai turi tiesioginę įtaką šilumos kainoms vartotojams.