Nuo lapkričio – daugiau galimybių individualių poreikių turintiems Lietuvos viešojo transporto keleiviams

Susisiekimo ministerija siekia, kad Lietuvoje kursuojantis viešasis transportas būtų patogus be išimties kiekvienam keliaujančiajam. Tad nuo lapkričio 1 d. pirmą kartą registruojamos viešojo transporto priemonės – autobusai, troleibusai ir keleiviniai laivai – privalės būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims. Tai numatoma susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio patvirtintame viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimų apraše.

Susisiekimo ministro pasirašytas aprašas – paskutinis žingsnis įgyvendinant Transporto veiklos pagrindų įstatymą ir nustatant prieinamumo reikalavimus Lietuvos viešajam transportui. 

Vienas iš reikalavimų – tai, kad naujose viešojo transporto priemonėse neįgaliojo vežimėlių naudotojams turės būti įrengtos saugios ir pritaikytos vietos, tuo tarpu apie maršrutą ir stoteles klausos negalią turinčius keleivius informuos švieslentės, o regos negalią turintiems skambės garsiniai pranešimai.

Pirmą kartą Lietuvoje nuo lapkričio  1 d. registruojamos viešojo transporto priemonės turės atitikti visus šiuos kriterijus. Netrukus įsigaliosiantys reikalavimai bus taikomi miestų, priemiesčių ir tarpmiestiniam viešojo transporto automobilių ir vidaus vandenų kelių priemonėms.

„Lietuvoje tik kiek daugiau nei trečdalis viešojo transporto priemonių pritaikytos asmenims su individualiais poreikiais, o tolimojo susisiekimo statistika dar niūresnė. Dėl to šis žingsnis tiesiog būtinas mažinant skirtingų visuomenės grupių atskirtį, kuriant jiems priklausančias galimybes pilnavertiškai įsitraukti į mokslus, darbus, laisvalaikio veiklas. Man nuoširdžiai keista, kad tai nebuvo padaryta iki šiol. Nenormalu, kad dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuvoje žmogus laukia ne tinkančio autobuso, o tokio, į kurį fiziškai galėtų patekti“, – teigia susisiekimo ministras M. Skuodis.

Naujose nuostatose apibrėžiama, kad viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius vietinio, t. y. miesto ar priemiestinio susisiekimo maršrutais, turi būti žemagrindės. M. Skuodžio teigimu, dažnai atskirtyje, kalbant apie viešąjį transportą, lieka ir su vaikiškais vežimėliais keliaujantys tėvai, todėl žemagrindžiai autobusai ir troleibusai, kurių nuo šiol Lietuvos gatvėse sparčiai daugės, palengvins keliones ir mažamečiams vaikams, ir juos lydintiems suaugusiems, ir senyvo amžiaus žmonės.

Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, siekia iki 2027 m. visą viešąjį transportą Lietuvoje pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. Pertvarka paskatins ne tik kardinalų viešojo transporto parkų performavimą, bet ir stočių, stotelių, miesto gatvių ir šaligatvių infrastruktūros atnaujinimą.

Viešojo transporto ir transporto infrastruktūros pritaikymui individualių poreikių turintiems žmonėms žaliosios transporto transformacijos kontekste ministerija iš 2021–2027 m. investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planuoja skirti apie 0,5 mlrd. eurų Europos Sąjungos investicijų.
 
Viešojo transporto pokyčiai, apimantys Lietuvos kelių, geležinkelių, oro, vidaus vandenų ir jūrų transporto infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą bei jos pritaikymą negalią turintiems žmonėms ir riboto judumo asmenims, numatyti memorandume, kurį šalies savivaldybės, Susisiekimo ministerija, jai pavaldžios įmonės ir neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos pasirašė 2021 m. 

Praėjusių metų  duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau kaip 220 tūkst. negalią turinčių žmonių.