Senovinės gėlės nasturtės – ir gražios, ir sveikos

Ne tik žydi, bet ir gydo – tai yra geriausias ir taikliausias senai Lietuvoje žinomų gėlių apibūdinimas. Tai viena seniausių sodybų gėlių mūsų šalyje, kurios pagrindiniai bruožai – apvalaini, dideli lapai ir ryškūs, gana stambūs žiedai.

Nasturtės vertinamos dėl ryškiaspalvių savo žiedų, ilgo žydėjimo laikotarpio, vaistinių savybių ir lengvo auginimo.

Kas tai per augalas?

Nasturtės – tai magnolijūnų augalų genties žydintis augalas, priklausantis nasturtinių šeimai ir lotyniškai vadinamas Tropaeolum. Nuo senų senovės Lietuvos gėlynuose auginamos didžiosios nasturtės, kurių lotyniškasis vardas – Tropaeolum majus.

Pradžioje dominavo oranžinės spalvos žiedais žydinčios nasturtės, šiandien prekyboje galima rasti įvairių atspalvių žiedais pasipuošiančių nasturčių sėklų ir daigų. Dabar gausus ne tik spalvų, bet ir kitomis savybėmis pasižyminčių rūšių pasirinkimas, todėl galima rinktis šliaužiančias, vijoklines ar net nykštukines nasturtes. 

Ten, iš kur kilo aptariamos gėlės, tai yra Pietų Amerikoje, jos aktyviai naudojamos ne tik dekoratyviais, bet ir prieskoniniais bei maistiniais tikslais. Maistui dažniausiai naudojami jauni, švieži gėlių lapai.

Kai kur maistui naudojami ir žiedai ar net žiedpumpuriai ir nesunokę vaisiai, kurie gali būti marinuojami. Tokiu atveju marinuotos nasturčių dalys tampa alternatyva plačiai paplitusiems kaparėliams.

Šviežias nasturtes galima dėti į salotas, sumuštinius, padažus. Dažniausiai žiedai ir lapai naudojami žali, tačiau juos galima ir vos vos pakaitinti. Žiedais galima aromatizuoti actą ar aliejų. Taip pat žiedai gali būti naudojama kaip estetiška ir natūrali maisto dekoro priemonė.

Maistui naudojamos nasturtės ir jų dalys yra kiek aštroko, kartoko, bet gaivaus, ridikėlius ir / ar krienus primenančio skonio. Tačiau svarbu tai, kad fiksuojama, jog aptariamose gėlėse yra gausu vitamino C – šio vitamino nasturčių žieduose ir lapuose yra daugiau nei juoduosiuose serbentuose.

Maža to, šie žydintys augalai pasižymi antibiotinėmis, apetitą ir virškinimą gerinančiomis, organizmo atsparumą didinančiomis savybėmis.

Kur auginti?

Nasturtes auginti patartina dirvoje, kurioje pakanka maistinių medžiagų, nors dalis gėlininkų pastebi, kad šios gėlės labai sėkmingai auga ir pražysta maistinėmis medžiagomis prasčiau aprūpintuose, gana skurdžiuose gėlynų ar sodų plotuose. Rekomenduotina rinktis priesmėlio, priemolio dirvą – tokią dirvą, kuri būtų gana laidi, ir vietą, į kurią patenka pakankamai saulės spindulių.

Pakankama šiluma ir drėgmė – dar dvi sąlygos, kurių reikia sėkmingam šio augalo augimui ir žydėjimui. Jei tik augimo sąlygos nasturtėms yra netinkamos, jos iškart apie tai praneša gelstančiais žiedais.

Sėti jas geriausia kovo mėnesį, jei sėjama į vazonėlius namuose. O jei norima sėti tiesiai į lauką, tą geriausia daryti balandį ar gegužį, priklausomai nuo oro sąlygų ir konkrečios rūšies ypatumų.

Kokybiškam ir pilnam nasturčių sudygimui ir išdygimui įprastai reikia 15 ar net 20 dienų.

Kairtais nasturčių griebiamasi ir daržuose. Pasak kai kurių daržininkų, šias gėles verta sodinti greta lysvių, kuriose auga kopūstai, taip atbaidant kopūstus puolančius kenkėjus.

Kadangi nemaža dalis nasturčių rūšių yra gana aukštos ir net kiek vijokliškos, sodinant tokias rūšis vertėtų apgalvoti, ar jos turės atramą, į kurią galės remtis. Kai kurie gėlininkai nasturtes „atremia“ į gyvatvores, taip sukurdami žydinčių gėlių ir nežydinčių gyvatvorių derinį.

lrytas.lt informacija