Ligos išmokos nesergančio vaiko priežiūrai pasibaigus mokinių atostogoms: ką svarbu žinoti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais tėvai gali gauti ligos išmokas už nesergančio vaiko priežiūrą ir ką reikia padaryti, kad ši išmoka po mokinių atostogų būtų mokama ir toliau.

Kitą savaitę šalies mokyklose bus mokinių atostogos. Atostogų metu, kaip įprasta, ugdymas vykdomas nebus, todėl pradinių klasių mokinių tėvams nereikės padėti savo atžaloms mokytis nuotoliniu būdu. Kaip ir iki šiol per mokinių atostogas ligos išmokos už nesergančio vaiko priežiūrą mokamos nebus, tačiau nedarbingumo pažymėjimai galios.

Jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos, o ligos išmoka bus ir toliau mokama. 

Jeigu nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas trumpesniam laikotarpiui ir galiojimas baigsis per mokinių atostogas, o po jų vėl iškyla poreikis prižiūrėti nesergantį vaiką,  dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pakartotinai reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.

Nemažai daliai tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai išduotas 60 dienų laikotarpiui. Jeigu suėjus šiam terminui vaikai mokytis į mokyklos suolus nesugrįš, o ugdymas bus tęsiamas nuotoliniu būdu, tėvai dėl nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo turės pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją. Nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už 5 darbo dienas.

Kai karantino metu atsiranda būtinybė prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia dirbantiems tėvams, globėjams, seneliams gali būti mokamos ligos išmokos. Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Šiuo metu galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai turi apie 20 tūkst. asmenų, kai per pirmąjį karantiną tokių būdavo 50–60 tūkst. Nemaža dalis tėvų prisitaikė prie karantino sąlygų, derina darbą nuotoliniu būdu ir atžalų priežiūrą, dalis jų – naudojasi galimybe vaikus leisti darželius.