Lietuva palaiko idėją, kad Europa nebegamintų automobilių su vidaus degimo varikliais

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su 15 kitų ES šalių ministrų pasirašė Danijos ir Nyderlandų Karalysčių inicijuotą neoficialų dokumentą atsisakyti lengvųjų transporto priemonių su dyzeliniais ir benzininiais varikliais gamybos. Trečiadienį transporto komisarė Adina Vălean perdavė raštą Europos Žaliojo kurso vadovui, Europos Komisijos viceprezidentui Fransui Timmermansui.

Šiuo veiksmu nacionalinių vyriausybių politikai ragina Europos Komisiją imtis veiksmų aiškiai įvardyti, nuo kada ES atsisakys gaminti ypač teršiančias lengvąsias ir komercines transporto priemones. 

Simono Gentvilo teigimu, ES valstybių narių ministrų pasirašytas memorandumas – tai pirmiausia signalas automobilių gamintojams orientuotis į nulinės taršos technologijų pažangą, kad elektromobiliai ir kitos švarios transporto priemonės taptų kuo greičiau prieinamos daugumai žmonių. 

„Pasirašau dokumentą, kuriuo siunčiama aiški žinia, kokia turi būti ateities automobilių pramonė. Lietuva jon jau įžengė: šalyje veikia dvi keleivinių elektrinių autobusų surinkimo gamyklos  – Klaipėdoje ir Kaune. Žinoma, Europa neturi strateginių brangiųjų cheminių elementų baterijų gamybai, tačiau esame tas kontinentas, kuriame buvo išrastas garo variklis, vidaus degimo variklis, todėl turime būti ir elektrinio mobilumo lyderiai. Tai akivaizdi Europos ateitis“, – sako Simonas Gentvilas.

Lietuvos aplinkos ministro pasirašytojo dokumento tikslas – vartotojams naudinga linkme pakreipti artėjančias diskusijas dėl naujos Europos Sąjungos tvaraus ir pažangaus judumo strategijos ir birželį numatomo pakeisti Naujų lengvųjų automobilių ir komercinių transporto priemonių reglamento anglies dioksido normoms mažinti. Dokumentą iš viso pasirašė 16 ministrų, kai kurių šalių po du: Airijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Graikijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų. 

Danijos ir Nyderlandų Karalysčių iniciatyva pasirašytas dokumentas susišaukia su ES siekiu pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m. Dokumento autoriai mano, kad prasidėjusi masinė netaršių automobilių gamyba leistų sumažinti jų kainą. Siūlumu numatomas ir pereinamasis ES lygio reguliavimo mechanizmas.

Lietuvos automobilių parką sudaro praktiškai vien importuojamos transporto priemonės, todėl šalyje judumo generuojama tarša iš esmės priklauso nuo automobilių gamintojų strateginių sprendimų ir technologinės pažangos. Pastaraisiais metais 85 proc. į Lietuvą importuotų lengvųjų automobilių sudarė naudoti. Transporto sektoriaus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 2005 m. iki 2019 m. padidėjo 49,7 proc.

Aplinkos ministerijos parengtoje Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytas tikslas po ketverių metų lengvųjų elektromobilių skaičių keliuose ir gatvėse padidinti iki dešimtadalio. Iki 2030 m. elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės galėtų sudaryti 50 proc. visų transporto priemonių, kartu per pusę sumažinant įprastu kuru varomų automobilių skaičių miestuose ir užtikrinant alternatyvių degalų infrastruktūros plėtrą.

Pagal darbotvarkę, Lietuvos miestų centruose 2040 m. turėtų išvis nebelikti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių.

Europos Sąjunga yra daugiausia keleivinių automobilių pagaminanti ekonominė erdvė pasaulyje po Kinijos.