Netvarkinga krosnis ar dūmtraukis namus gali paversti pelenais

Kiekvienais metais artėjant šildymo sezonui ugniagesiai gelbėtojai primena, kad būtina sutvarkyti židinius, krosnis ir dūmtraukius, atsargiai elgtis su elektriniais ir dujiniais šildymo prietaisais. Deja, dėl blogo jų eksploatavimo šildymo sezono metu šalyje vidutiniškai kyla apie 1 tūkst. gaisrų. Vienas iš patarimų, kaip išvengti gaisro: kai kūrenasi krosnis, įjungti šildymo prietaisai, neišeikite iš namų ir nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams!

„Daugiau kaip pusė gaisrų dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių – 58 proc. kyla kaimo vietovėse. Pernai Alytaus rajone per šildymo sezoną kilo 29 gaisrai, tai yra 23 proc. visų rajone kilusių gaisrų. Todėl būtina sutvarkyti krosnis, išvalyti dūmtraukius, prisiminti ir priminti artimiesiems, kaip saugiai kūrenti krosnis ar šildytis dujiniais, elektriniai prietaisais“, – sako Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Aleksandras Bružas.

Prieš pradedant kūrenti, reikia patikrinti, ar kaminų, židinių sienelėse nėra įtrūkimų, plyšių, nes pro jas gali prasiveržti ugnis. Gaisras gali kilti, kai krosnys perkaitinamos, o jų įsidegimui naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kad iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.

Šildant patalpas krosnimis, židiniais, dujomis ypač pavojingos smalkės, kurios yra bespalvės ir bekvapės, o apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.

Pagrindinė taisyklė – iškūrenus krosnį, negalima iš karto užstumti sklendės. Ją galima uždaryti, kai ugnis jau baigė rusenti. Patalpose, kurios šildomos dujomis, turi būti įrengta dujų signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, turi būti varstomas langas, orlaidė ir durys. Dujų nuotėkio atveju (dujoms susikaupus ore) kyla sprogimo grėsmė. Apsinuodijus smalkėmis, pajuntamas lengvas apsvaigimas, mieguistumas, žmogus gali netekti sąmonės. Pirma pagalba – patalpų išvėdinimas, apsinuodijusio žmogaus išvedimas į gryną orą.

„Skambutis skubiosios pagalbos tarnybos numeriu 112 – tai, ką turi žinoti gaisro atveju ar apsinuodijus smalkėmis kiekvienas, net ir vaikas“, – primena priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius A. Bružas.

Šildant patalpas elektriniais prietaisais taip pat reikia būti atsargiems ir laikytis įrenginių eksploatavimo rekomendacijų. Pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl to dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti kuo toliau nuo užuolaidų bei baldų, nepalikti ant jų padžiautų drabužių, o einant iš namų – išjungti.

„Dar viena gaisro prevencinė priemonė, kuri įspėja apie gaisro pavojų – dūmų ir smalkių detektoriai. Dūmų detektorių įsirengimas gyvenamosiose patalpose yra privalomas. Alytaus rajono gyventojams, daugiausia vienišiems senoliams per porą metų išdalijome 750 detektorių. Visus kviečiu patikrinti, ar detektorių baterijos veikia“, – perspėja A. Bružas.

Jis taip pat primena, kad, kilus gaisrui, reikia užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatyti jų aplinkos kitomis transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse naudinga ugniagesius ir pasitikti, kad jie greičiau rastų kelią.

Alytaus rajono savivaldybės informacija