Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, siūlančioms atsisakyti iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2023 m. siūloma laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų, taikomų gazoliams, angliai, koksui, lignitui, dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Jiems taikomi akcizų tarifai būtų nuosekliai didinami. Akcizu būtų apmokestinama nauja kuro rūšis – šildymui skirtos durpės. Nuo 2025 m. atsirastų anglies dioksido dedamoji pagal kuro rūšies CO2 emisijas, kuri kasmet proporcingai didėtų.

„Iškastinio kuro pabranginimas, skatinantis jo atsisakyti, kuria milijardines investicines galimybes. Jau dabar daugybė įmonių instaliuoja šilumos siurblius, saulės jėgaines, biokuro katilus, jose dirba šimtai darbuotojų. Skaičiuojama, kad instaliuotas 1 megavatas gali sukurti nuo 2 iki 10 pastovių darbo vietų. Nors mes vis daugiau elektros, šilumos iš elektros ar biokuro pasigaminame patys, tačiau esame vis dar smarkiai priklausomi nuo iš svetur atgabento iškastinio kuro“, – pažymi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak ministro, transporto išmetamas kuras, kuriuo mes judame po miestą ar tarp miestų, yra vienas didžiausių teršėjų. Akcizų įstatymo projektas pirmiausia nukreiptas jo keliamai taršai mažinti, kad būtų skatinama naudotis viešuoju  transportu, įsigyti biodujomis varomus autobusus arba elektromobilius, keliauti dviračiais.

Jei Lietuva iki 2030-ųjų savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nesumažins 21 proc., kaip numato neseniai atnaujintas ES pastangų pasidalijimo reglamentas, 2027 m. mūsų šaliai gresia 360 mln. eurų baudos.

Akcizų įstatymo pataisomis nuo 2025 m. į benzinui, žibalui, dyzelinui, šildymui skirtiems gazoliams, naftos dujom ir dujiniams angliavandeniliams, akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms dujoms taikomus akcizų tarifus ketinama įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą, ir kasmet proporcingai didėtų. Tai ilgainiui skatintų atsisakyti kuro rūšių, dėl kurių keliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė, o tai lemia didesnį sergamumą, perteklines mirtis.

Lengvatiniai tarifai kol kas liktų galioti žemės ūkio technikai naudojamam žaliajam dyzelinui ir šildymui naudojamoms dujoms, akcizu lieka neapmokestintos mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai bei transportui naudojamos gamtinės dujos. Šildymui, taip pat grūdų džiovinimui naudojamam raudonajam dyzelinui nustatomas 60 Eur/1000 l akcizo tarifas, kuris susilygina su žaliojo dyzelino tarifu.

Akcizų įstatymo pakeitimų projektas numato nuo 2025 m. dyzelino naudojamo transporte akcizo tarifą suvienodinti su benzino akcizu, o nuo 2026 m. jį padidinti tiek, kad būtų didesnis už benzinui nustatytą akcizą. Didinamas akcizas dyzelinui galutinę kuro kainą kasmet augintų po 4–6 ct/l. Nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji degalų kainą didintų po 3 ct/l kasmet.

Namų ūkiams, šildymui naudojantiems gazolius, bus teikiamos finansinės subsidijos keisti šią kuro rūšį kita mažiau taršia, skatinant įsirengti penktos kartos biokuro katilus ar šilumos siurblius, o tie, kurie turi galimybes, – jungtis prie centrinio šilumos tiekimo tinklų.

Numatoma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir juos didinti. Toks sprendimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad, sumažinus iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų arba jas panaikinus, šildymui skirtų durpių paklausa gali išaugti, nes taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų. Taip norima paskatinti vartotojus nesirinkti šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas.

Palaipsniui mažinant taršiausio iškastinio kuro patrauklumą, artimiausią dešimtmetį žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai iš fondų ir programų bus skirta apie 6 mlrd. eurų. Į švaraus šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, apie 1,5 mlrd. investicijų teks viešojo transporto ir darnaus judumo infrastruktūrai.

Įstatymo projektu siūlomas akcizų tarifų didinimas atitiktų Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms, kartu mokestinėmis priemonėmis labiau prisidedant prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.