Apie dienas, be kurių Lietuva neegzistuotų pasaulio žemėlapyje

Kad tautinės, patriotinės šventės pritrauktų jaunimą, jos turėtų būti dinamiškos ir interaktyvios – suteikti galimybes ne tik stebėti, bet ir dalyvauti. Jaunimas nori jausti, kad šios šventės yra ir jų šventės, kad jie gali prisidėti per kūrybą, muziką bei organizavimą. Taip Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją nori švęsti jaunimas. Daugiau nuomonių – „Jaunimo kode“.

Kad šventės pritrauktų jaunimą, jos turėtų būti dinamiškos ir interaktyvios

Iš patirties veikiant jaunimo organizacijose ir neretai galvojant, kaipgi pritraukti bendraamžių į valstybinių švenčių minėjimus, suprantu, jog turime visokiausio jaunimo tiek visoje Lietuvoje, tiek ir Alytuje. Dalis jo tikrai aktyviai įsitraukia į visas svarbias valstybines šventes, o kita dalis – retkarčiais arba visai ne, tačiau nors visų įtraukti gal ir nėra įmanoma, vis vien reikia stengtis sudominti ir parodyti šių švenčių svarbą.

Šių dienų jaunimas gyvena puikiu ir saugiu laikotarpiu, tai taip pat turi įtakos, kodėl dalis jaunų žmonių nemato didelės prasmės įsitraukti į šiuos minėjimus – juk savo šalyje turime užtikrintą saugumą ir galime leisti sau galvoti apie kitus individualius poreikius.

Į galvą ateina trys pagrindiniai veiksniai, kurie turi įtakos jaunimo (ne)įsitraukimui į šias šventes – šeima, mokykla ir draugai ar mus supančios veiklos. 

Šeimoje išsiugdome mums svarbias pamatines vertybes, tarp kurių atsiranda ir patriotizmas, meilė Lietuvai. Mokykloje turime istorijos, pilietiškumo pamokas, ir čia dalis atsakomybės krinta mokytojams, kiek jiems pavyks sudominti ir perteikti istorinius įvykius taip, kad jie nebūtų tik sausi faktai iš vadovėlių, o gyva patirtis, leidžianti suprasti, kodėl šios datos svarbios ir šiandien. Jei mokykloje yra prasmingai minimos šios šventės, mokinių įsitraukimas į minėjimus gali tapti prasmingu įpročiu, besitęsiančiu ir už jos ribų. 

Tai atsispindi ir draugų rate, visuomeninėse veiklose, kai šventės tampa ne tik formalumu, bet ir gyva patirtimi, kai jaunimas prisideda prie jų organizavimo arba turi galimybę įsitraukti, pavyzdžiui, skaitydamas savo kūrybos eiles, dainuodamas ar grodamas. Tuomet šias šventes jaunas žmogus gali priimti kaip savo istorijos dalį – ne primestą, o natūraliai suvokiamą ir vertinamą. 

Kad šventės pritrauktų jaunimą, jos turėtų būti dinamiškos ir interaktyvios – suteikti galimybes ne tik stebėti, bet ir dalyvauti. Jaunimas nori jausti, kad šios šventės yra ir jų šventės, kad jie gali prisidėti per kūrybą, muziką bei organizavimą. 

Simas Savukynas

*

Šias mums svarbias šventes galime švęsti iš visų jėgų, nes Lietuva yra laisva!

Metuose yra 365 dienos, tačiau dvi iš jų yra tarsi vienintelės Lietuvos dienos. Tos dvi dienos – tai ne tik šilumos grįžimo dienos, bet dar ir dienos, be kurių Lietuva vis dar neegzistuotų pasaulio žemėlapyje. Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – tai dienos, dėl kurių turime laisvę, tradicijas, šventes, savo nuomonę ir svarbiausia – savo tautą. Esame lietuviai – tauta, kuri galėjo išnykti, jeigu ne žmonės, kurie kantriai gynė Lietuvos laisvę, kultūrą ir papročius.

Lietuva – tai ne tik mažas lopinėlis pasaulio žemėlapy, bet ir mūsų Gimtinė. Mūsų Lietuva. O šias mums svarbias šventes galime švęsti iš visų jėgų, nes Lietuva yra laisva!

Jorė Žemaitytė

*

Pagarbą išreiškiame giedodami himną

Aš Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją laikau svarbiomis šventėmis. Per jas su šeima iškeliame mūsų valstybės trispalvę. Šias dienas mėgstu skirti apmąstymams ir pasidžiaugti, jog gyvename laisvoje šalyje. Minėdami valstybingumo dienas vykstame ant piliakalnio, kur pagarbą išreiškiame giedodami himną.

Manau, visi turėtų džiaugtis, kad gyvename laisvai, suprasti, kaip tai svarbu, ir prisiminti, kam reikia dėkoti už mūsų šalies nepriklausomybę.

Guoda Mazaliauskaitė

*

Mieste galėtų vykti tradicinių patiekalų, receptų gaminimo dirbtuvės, istorinio kino vakarai, taip pat ir orientaciniai žygiai

Lietuvai svarbios datos ir valstybinės šventės kasmet paminimos tradiciniais minėjimais, kitais renginiais. Nors joms skiriama nemažai dėmesio, vis dėlto ne visus žmones per laisvą, nedarbo dieną jie išvilioja išeiti iš namų. Kad tautinės šventės įtrauktų, sudomintų daugiau žmonių, skatintų aktyvesnį dalyvavimą, pilietiškumą, mieste galėtų vykti tradicinių patiekalų, receptų gaminimo dirbtuvės, istorinio kino vakarai, taip pat ir orientaciniai žygiai.

Augustina Savukynaitė

*

Į šventę – su augintiniais ir linkėjimas Lietuvai ant didelės vėliavos!  

Lietuvai svarbias dienas turime švęsti dvejopai. 

Galima jas praleisti kartu su šeima, galbūt valgyti kokius lietinius arba kartu žiūrėti laidą ar filmą. Kitiems atrodo, kad kaip tik turi susirinkti visa Lietuva ir tas dienas atsiminti drauge. 

Idėjos antro tipo žmonėms būtų: į šventę atsivesti augintinius, gal net papuoštus tautine atributika, ir eiti į žygį. Dar visuomet tinka koks koncertas arba specialus renginys. Įdomu lankytis ir muziejuje bei sužinoti ką nors naujo, kas susiję su šiomis dienomis. 

Man visgi labiausiai patiktų būti su savo šeima arba eiti į žygį su gyvūnais. 

Dar patiktų koks neįprastas renginys, tarkim, ant didelės mūsų vėliavos visiems parašyti linkėjimą Lietuvai.

Milda Jacevičiūtė

*

Jaunimą į šventes pritrauktų greitojo maisto kavinės

Mano draugas mano, kad jaunimą į šventes pritrauktų greitojo maisto kavinės: „Taco Bell“, KFC ir panašiai. Tos kavinės veiktų tik tuo metu, kai vyksta valstybinių švenčių minėjimai.

Mano nuomone, užtektų populiaraus maisto: takų (taco), kukurūzų dešrainių (corn dog), keptų bulvių užsuktuku, gruzdintų bulvyčių (fri) ir saldainių kaip iš parduotuvės „Candy POP“ vagonėlių. 

Mano mama Edita priduria, kad jaunimui patiktų, jei tokias šventes organizuotų jauni ir populiarūs muzikos atlikėjai, sportininkai ir kiti jaunimo mylimi žmonės, savo pavyzdžiu rodantys, jog reikia tokias šventes minėti.

Erikas Zablackas

*

Valstybinių švenčių dienomis pasipuoškime lietuviška atributika

Manau, turėtume dalyvauti valstybinių švenčių renginiuose, daugiau pasidomėti, kodėl mums svarbi ši data. Valstybinių švenčių dienomis pasipuošti lietuviška atributika. 

Andrėja Juozapavičiūtė

*

Mokyklose apie šias šventes kalbama neužtektinai

Kaip reikėtų švęsti patriotines šventes? Man į šį klausimą, manau, neseniai atsakė žmogus, kurio klausiausi diskusijoje „Laisvės gynėjų istorija – kuo ji svarbi dabar?“.

Jis sakė, kad per šias šventes visų mokyklų bendruomenės turėtų ryte susirinkti ir pakelti trispalvę, giedodamos Lietuvos himną. 

Aš su šia nuomone sutinku, mat mokyklose apie šias šventes kalbama neužtektinai. 

Livita Kuncaitė

*
O kodėl neišėjus į žygį?

Lietuvos šventes būtų gera švęsti einant į žygius. Visi tradiciniai dalykai – minėjimai, šv. Mišios – gerai, bet jau pabodę. 

Tad kodėl neišėjus į žygį?

Žygiai gali žmones paskatinti daugiau vaikščioti. Ir tai būtų gera proga susiburti kartu kaip bendruomenei.

Vėjūnė Vislavičiūtė

*

Švęskime taip linksmai kaip Alytaus gimtadienį!

Norėčiau, kad tautines šventes mes švęstume taip linksmai kaip ir Alytaus miesto dieną! Man labai patinka Alytaus gimtadienis!

Simas Degutis

Parengė Komunikacijos skyrius