Ambicingi Alytaus rajono planai – viltis visai Pietų Lietuvai

Alytaus rajono savivaldybės taryba pritarė pramonės parko steigimo iniciavimui. Itin palankiai į šią idėją žiūri ir Ūkio ministerija, šios vadovai lankėsi rajone, apžiūrėjo 400 hektarų ploto teritoriją, kuri per mažiau nei du metus, tikimasi, gali virsti visos Pietų Lietuvos gelbėjimosi ratu nuo emigracijos ir nedarbo, mat investuotojams galima siūlyti didelius sklypus verslui vystyti.

Ar iš tiesų šie ambicingi ir viltingi planai gali virsti realybe? Pokalbis su Alytaus rajono savivaldybės meru Algirdu Vrubliausku.

- Mere, taryba pramonės parko steigimo iniciavimui uždegė žalią šviesą. Kodėl šis metas palankiausias?

Ši mintis brendo labai seniai. Daugiau nei prieš dešimt metų, kai įstatymas įpareigojo pasiruošti teritorijos bendrąjį planą, tą zoną, apimančią Jasunskų, Navickų ir Žaunieriškių kaimus, numatėme kaip pramonės, mat ji šalia Alytaus miesto pramonės zonos. Prisiminkime, jog toje vietoje buvo noras statyti celiuliozės fabriką, tačiau gyventojai paprieštaravo. Gal ir gerai. Dabar kuris laikas šio klausimo nenagrinėjome, nes ir mieste nelabai sekėsi užpildyti pramonės zonos teritoriją. Miesto savivaldybė darė kelius, infrastruktūrą, tačiau investuotojų sulaukė mažai.

Neseniai susitikome su verslininkais, jų atstovai, kurie domėjosi didesniais 30–50 hektarų sklypais. Tokio dydžio sklypų Lietuvoje mažai, o mes galime jų pasiūlyti. Šiuo metu kaip tik vyksta Alytaus rajono teritorijos bendrojo plano svarstymai. Naujai peržiūrėjome rajone pramonės parkui numatytą teritoriją ir subrandinome idėją, kad tokią didelę, beveik 400 hektarų teritoriją galima įveiklinti. Taip pat turime pramonei numatytų sklypų šalia Simno ir Daugų miestų.

-Alytaus rajone lankėsi Ūkio ministras, viceministras. Ar susitikimuose radote bendrą kalbą dėl pramonės parko, ar vis tik kalbos miglotos?

-Susitikime su Ūkio ministru, išdėsčiau jam savivaldybės ketinimus ir jis susidomėjo. Pasakė, jog ministerija finansiškai prie infrastruktūros kūrimo prisidėtų, nors tai nebus labai didelės investicijos. Neseniai lankęsis ūkio viceministras taip pat į mūsų planus žiūri labai palankiai. Su Ūkio ministerija ir verslininkais kalbame labai konkrečiai.

Žinoma, investuotojai žvelgia į Vilniaus regioną, tačiau Alytaus regionas yra patrauklus savo geografine padėtimi, darbo jėga. Mūsų žmonės ne taip išpuikę, paprastesni.

-Kaip reaguoja kaimynai – miesto savivaldybė. Juk taptumėt tarsi konkurentai?

-Lankantis ūkio viceministrui, Alytaus meras sveikino mus, pritaria pramonės parko kūrimui. Juk bus gera sinergija – du greta pramonės parkai vienas kitą papildys. Alytaus miesto pramonės parke mažesni sklypai, o mes galėsime pasiūlyti didelių sklypų.

-Kalbate apie pramonės parką, tačiau kam priklauso žemė? Ar čia nebus kliuvinių?

- Kalbame apie 400 hektarų teritoriją. Absoliuti dauguma žemės priklauso privatiems asmenims. Dalis jų valdo didelius sklypus. Po atliktų studijų visiems: ir verslui, ir gyventojams bus ieškoma geriausio sprendimo. Planuojame, kad dalį žemės galėtų išpirkti savivaldybė, ieškosime ir investuotojų. Kita vertus, savivaldybė galėtų tarpininkauti tarp žemės savininkų ir verslo išperkant sklypus. Bendrajame plane, į kurį patenka Alytaus rajono pramonės parkas, gyvenamųjų namų statyba negalima, nebent ant buvusių senų pamatų. Gyventojai turi suprasti, kad ta teritorija skirta tik pramonei. Lankydamiesi kartu su ūkio viceministru numatytoje pramonės parko teritorijoje matėme, kad ten šiuo metu pasėtos grūdinės kultūros. Jeigu žemės savininkas nenorės parduoti savo žemės, galės ir toliau sėkmingai ją dirbti. Tačiau verslui kurtis trukdyti negalima.

Su Alytuje viešėjusiu viceministru diskutavome ir apie tai, kad vietoj pramonės parko galėtų atsirasti laisvoji ekonominė zona. Tokiu atveju būtų didesnis valstybės reguliavimas.

-Ar jau girdėjote visuomenės atgarsių dėl šių ambicingų planų?

Žmonės reaguoja gerai, nes šis klausimas liečia daugelį sričių. Išaugs profesinio mokymo, kolegijos studentų poreikis. Jaunų žmonių Alytaus rajone yra. Su Simno žemės ūkio mokyklos direktoriumi, Daugų technologijų ir verslo mokyklos vadovu, Alytaus kolegija kalbame apie tai, kad jeigu atsirastų vienos ar kitos specialybės poreikis, mokslo metų eigoje mokyklos operatyviai reaguotų į verslo poreikius.

Žmonės turėdami darbo, neišvyks iš šalies ar į didmiesčius, bet kursis čia, Alytaus rajone.

Tiesa, į mano kabinetą užsuko vyras, išgirdęs apie pramonės parko steigimo iniciatyvas ir ėmė kritikuoti, kodėl leisiu statyti celiuliozės fabrikus. Nuraminau žmogų, patikinau, kad bet kokiai veiklai vykti bus atliekami poveikio aplinkai vertinimo tyrimai. Bus įvairiausių nuomonių, tačiau visi sutinkame su tuo, kad verslas ateitų į regionus ir čia kurtų darbo vietas.

-Tai neįtikėtinai gera žinia visai Pietų Lietuvai, tačiau kada toje teritorijoje žaliuojančius kviečius pakeis pramonė?

Pagal dabartinius norminius aktus, ne anksčiau kaip po pusantrų metų baigtume dokumentų tvarkymą, nebent LR Seimas ir LR Vyriausybė priimti atitinkamus dokumentus, leidžiančius greičiau priimti sprendimus. Ūkio ministras patikino, kad visas biurokratines procedūras galima sutrumpinti iki pusmečio.

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kaip greitai nuo paraiškos pateikimo verslininkas galėtų realizuoti savo sumanymus. Su kaimynais latviais ir lenkais galime konkuruoti tik greičiau leisdami verslininkams įsikurti pramonės zonoje ir sparčiau parengiama darbo jėga.

Žmonėms reikia darbo vietų, nes nedarbo lygis rajone, o ir visoje Pietų Lietuvoje didelis. Alytaus rajone yra 1566 darbo neturinčių žmonių, mieste bedarbių – daugiau.

Kokia savivaldybės parama Alytau rajono verslui?

Šių metų biudžete verslui remti numatyta 180 tūkstančių eurų. To dar nebuvo rajono istorijoje. Šiais metais patvirtintos naujos patrauklesnės verslui paramos priemonės. Iki 30 proc. gali būti kompensuojamas infrastruktūros verslui sukūrimas, negyvenamųjų verslo patalpų pirkimo arba nuomos, pastatų statybos ar pritaikymo veiklai išlaidos.

Finansine parama skatinsime verslo įmones įdarbinti jaunimą iki 25 metų. Savivaldybė skirs paramą konsultacijoms dėl naujai kuriamos įmonės, verslo planams ir investiciniams projektams parengti, už buhalterines konsultacijas.

Pagal Užimtumo didinimo programą įsidarbinusiems bedarbiams numatytas kelionės į darbą ir atgal išlaidų kompensavimas.

Rajono verslininkai, bendradarbiaudami su savivaldybe, aktyviai dalyvavo vietinio užimtumo iniciatyvų projektuose. Iš 11-kos Lietuvos darbo biržai pateiktų projektų, finansavimą gavo 10 įmonių. Artimiausiu metu jose bus įkurta 40 naujų darbo vietų mūsų rajone.

Visi suprantame, kad verslas yra labai svarbus.

-Ačiū Jums už pokalbį.

Kalbėjosi Daina Baranauskaitė