Nuotraukos autorius: sveikaszmogus.lt

Kuo ypatingas kraujo lašelis

„Visų žmonių kraujas yra vienodos spalvos“ kažkada yra pasakęs Frančeskas Petrarka. Kraujas yra būtinas kiekvienam žmogui ir tampa ypatingai svarbus kai kuriomis ligomis sergantiems ar traumas patyrusiems pacientams.

Kokią funkciją atlieka kraujas?

Kraujas susideda iš skystosios dalies – plazmos ir joje plaukiojančių trijų tipų ląstelių: eritrocitų, leukocitų ir trombocitų. Plazmoje yra vandens ir įvairių ištirpusių medžiagų. Labai svarbu, kad kraujo plazmos sudėtis būtų vienoda, nes jai pakitus, imtų judėti vanduo ir tuomet gali būti pakenktos kraujo ląstelės.

Eritrocitai arba raudonosios kraujo ląstelės organizme perneša dujas: anglies dioksidą ir deguonį. Per dieną eritrocitai perneša apie 700 litrų deguonies. Anglies dioksidą kaip nereikalingą atlieką kraujas iškart atplukdo į plaučius, kur jis iškvepiamas su oru.

Leukocitai arba baltosios kraujo ląstelės saugo organizmą nuo ligų sukėlėjų. Jie yra savotiški kraujo „policininkai“, kurie nukenksmina grėsmę keliančius virusus ir nuodingas medžiagas. Vienam leukocitui tenka saugoti 700–1000 raudonųjų kraujo kūnelių.

Trombocitai arba kraujo plokštelės padeda susidaryti kraujo krešuliui bei apsaugo organizmą nuo nukraujavimo. Jie turi užduotį „uždaryti“ žaizdas. Prireikus sudaro krešulius arba prisijungia prie audinio aplink žaizdą.

Kraujas teka kraujagyslėmis: arterijomis – kraujas teka iš širdies į organus, venomis – kraujas grįžta į širdį. Arterijas ir venas jungia kapiliarai.

Truputis įdomių faktų apie kraują:

Suaugęs žmogus turi apie 5 l kraujo

Bendras žmogaus organizme kraujagyslių ilgis – vidutiniškai 100 000 kilometrų.

Kraujo ląstelės nuolat miršta ir pakeičiamos naujomis. Eritrocito gyvenimas trunka 90 – 125 dienas, leukocito – nuo kelių valandų iki poros dienų, trombocito - 9–10 dienų. Per parą pasikeičia apie 25 gramai kraujo.

Kiek kraujo praradę neišgyventume?

 Mažiausiai pavojinga gyvybei – kai netenkama iki 15 proc. kraujo (750ml)

 Netekus 30–40 proc. (1,5-2l) kraujo, širdis pradeda plakti greičiau, krinta kraujo spaudimas, susitraukia mažosios kūno kraujagyslės.

 Praradus dar daugiau kraujo, širdis nebepajėgia aprūpinti organizmo deguonimi, palaikyti kraujo spaudimo ir žmogaus gyvybei gresia pavojus.

Kraujo reikia nuolatos

Gydymo įstaigoms kraujo reikia nuolatos - pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu; gimdyvėms, naujagimiams; sergantiesiems onkologinėmis bei kitomis ligomis. Ligoninės kraują gauna iš kraujo centrų.

Kas gali būti kraujo donoru?

Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas asmuo 18-65 metų amžiaus, kurio kūno masė ne mažesnė nei 50 kg, pateikęs galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kraujas imamas iš moterų keturis kartus per metus, iš vyrų – šešis. Pertrauka turi būti ne trumpesnė nei 60 dienų.

Kraujo duoti negali asmenys, sergantys ūmia liga, po operacijų, auskarų vėrimo, tatuiruočių darymo jei nepraėjo pusė metų.

Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Donorų kraujo surinkimo procedūra yra saugi: naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, vienos procedūros metu paimama standartinė kraujo dozė – 450 ml ir apie 30 ml privalomiems kraujo tyrimams, o visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimų rezultatus yra konfidenciali.

Nacionalinio kraujo centro duomenimis nuolat laukiami visų kraujo grupių donorai.