Nuotraukos autorius: V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.

Vaiko pinigų įstatymas ir toliau bado akis: apie pavojus buvo įspėta iš anksto

Lėtūnais pavadinami estai iš tiesų pateisina tokį įvaizdį – Estijos parlamente skubos tvarka priimama vos dešimtadalis įstatymų, o Baltijos italų vardą pelnę lietuviai taip į gyvenimą paleidžia pusę teisės aktų.

Tokius duomenis pateikę Valstybės kontrolės auditoriai bedė Seimui negailestingai: „Veiksmingo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo iki šiol nėra, o neretai pastebima, kad tik priėmus įstatymą išryškėja teisės aktų spragos ir teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės.“ Anot tautos išminties, skubos darbą velnias renka. Ir tai vyksta jau seniai. Antai dar 2014-aisiais, kai buvo svarstomas vadinamasis žemės saugiklių įstatymas, apribojęs galimybes užsieniečiams įsigyti žemės, tuomečiai valdantieji į kritikų pastabas atsikirto paprastai – dabar priimsime, o paskui taisysime, jei kas bus negerai. Vis dėlto tiek pusgaminių, kiek prikepta dar net neįpusėjus šio Seimo kadencijai, regėti vargu ar teko. Tarkime, prastūmę antialkoholinių įstatymų paketą valstiečiai jau patys susizgribo, jog reikia juos taisyti, kad nereikėtų iš sodininkams skirtų žurnalų plėšyti vyno butelių nuotraukų.

Taisyti tenka ir tą patį įstatymą dėl žemės įsigijimo, kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo sausio. Pasak žemės ūkio ministro B.Markausko, įsivėlė techninė klaida, užkirtusi kelią suaugusiems ūkininkų vaikams įsigyti žemės, jei jos daug valdo jų tėvai. Bet pastaruoju metu bene labiausiai kritikuojama praėjusių metų pabaigoje skubiai pakeista vadinamųjų vaiko pinigų skirstymo tvarka. Valdantieji visiškai nekreipė dėmesio į įspėjimus, kad didelė dalis tėvų tuos pačius pinigus ir anksčiau gaudavo, tik civilizuotu būdu – jiems buvo taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis. Reformatoriai kažkodėl užsimanė atsisakyti to, kas iki šiol puikiai veikė. Todėl vaikus auginančios šeimos buvo priverstos rašyti prašymus, kad gautų joms priklausančias sumas, ir dar jaustis dėkingos gimstamumą taip neva skatinančiai valdžiai.

Tačiau kas iš tų prašymų, jei net juos parašę daugelis tėvų dar nesulaukė pinigų už sausio mėnesį. Įsivaizduokime, kas nutiktų įmonei, kuri tiek laiko vėluotų atsiskaityti su „Sodra“ ar Valstybine mokesčių inspekcija. Sąskaitos seniai būtų buvusios areštuotos. Valdančiųjų atstovas valstietis T.Tomilinas pirmiausia Vilniaus miesto savivaldybę apkaltino kone boikotu – esą jai skirtas milijonas eurų, kad prašymai būtų greitai sutvarkyti, bet sostinės valdžia nesusidoroja su šia užduotimi. Tik vietoj to milijono iš tikrųjų per sausį ir vasarį nubyrėjo mažiau nei 50 tūkst. eurų, o Vilniaus, kuriame vaikų auginama daugiausia, savivaldybės darbuotojams teko mokėti už viršvalandžius, praleistus tikrinant dokumentus naktimis ar net savaitgaliais. Apie tokius pavojus buvo įspėta iš anksto, tačiau į tai mažai kreipta dėmesio. Tiesa, net Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai pripažino, kad metų pradžioje ne viskas gali klostytis sklandžiai. Tačiau juk jau artėja balandis! Tačiau tos pačios ministerijos elektroninė sistema yra visiškai neparengta naujai tvarkai: net ir gavus prašymus elektroniniu būdu, savivaldybės specialistams tenka juos išspausdinti, patikrinti ir pasirašyti ranka. „Nuo šio vergiško darbo ministerija galėjo išvaduoti papildydama sistemos funkcionalumą, nes nieko tikrinti nereikia – turi vaiką, registrą patikrinai, tad gali elektroniniu parašu vienąkart vakare pasirašyti prašymus tūkstančiui ar dešimčiai tūkstančių. Apie tai ministerija jau buvo įspėta pernai ir spalio, ir gruodžio mėnesiais, tačiau absoliučiai nieko nepadarė ir niekina žmonių, kurie atlieka darbą dieną naktį, pastangas“, – piktinosi Vilniaus vicemeras G.Paluckas. Galima su juo sutikti. Paknopstomis keisdami įstatymą valdantieji net nepasidomėjo galimybėmis jį įgyvendinti ir pastatė vežimą prieš arklį. Nėra ko stebėtis, kad niekas nejuda iš vietos. O premjeras S.Skvernelis žada nuo kitų metų vaiko pinigų pridėti dar bent po 10 eurų per mėnesį. Tik už sausį ar vasarį nesulaukę pažadėtų 30 eurų tėvai savo mažylio pažadais nepapenės. Nekokybiška teisėkūra, kurios puikus pavyzdys yra minėtas vaiko pinigų skirstymas, anot Valstybės kontrolės, sukuria nereikalingą administracinę naštą tiek verslui, tiek visuomenei apskritai, sudaro prielaidas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai, plečia viešojo valdymo institucijų veiklos apimtį, neužkerta kelio korupcijos apraiškoms. „Mūsų atliktas auditas parodė, kad Lietuvoje populiari praktika priimti teisės aktus skubos ir ypatingos skubos tvarka, o tai turi būti daroma tik išskirtiniais ir aiškiai motyvuotais atvejais. Ši praktika neleidžia Seimo nariams aptarti visos susijusios rizikos ir įvertinti galimo reguliavimo poveikio“, – pareiškė valstybės kontrolierius A.Dulkys. Žinoma, įstatymas nėra šventa karvė: jeigu išlenda spragų, reikia jas užkamšyti. Kaip, sakykime, iš naujo tvarkoma praėjusiais metais atgrubnagių renovuota sostinės Vilniaus gatvė. Vis dėlto yra didelis skirtumas: šioje gatvėje statybininkai plyteles iš naujo kloja už savo pinigus, o kai parlamentarai taiso savo pačių technines ir kitokias klaidas, gauna atlyginimą kaip už tinkamai atliekamą darbą.

lrytas.lt informacija

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą