Druskininkai – tušti kaip niekada: R. Malinauskas tuo džiaugiasi

„Jei visai neseniai džiaugdavomės, kad pilnos gatvės žmonių, o viešbučiuose ir sanatorijose nėra laisvų kambarių, tai dabar džiaugiamės, kad miestas tuščias, kad žmonės supranta karantino būtinumą ir jo sąlygas. Pažvelgus iš viršaus, net ir dieną – nė gyvos dvasios“, – kalbėjo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Šiuo metu Druskininkų kurortas dar gali džiaugtis, kad jo teritorijoje nėra užfiksuotas nė vienas pasaulį krečiančio koronaviruso atvejis. Tačiau nedirba nė viena sanatorija, uždaryti visi viešbučiai. Uždrausta priiminėti svečius ir druskininkiečiams, kurie turi galimybes nuomoti kambarius ar butus. Miestas iš paukščio skrydžio primena atvirukus, kuriuose nematyti nė vieno žmogaus.

– Šiandien dar niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kada Lietuva įveiks koronaviruso pandemiją, bet ji tikrai neužtruks amžinai. Kaip jūs planuojate atgaivinti kurorto gyvenimą po jos?

– lrytas.lt pradėjo pokalbį su R. Malinausku.

– Tikrai nesėdime rankų sudėję. Tariamės ne tik su savivaldybei pavaldžiomis įmonėmis, bet ir su turizmo bei kultūros centrais, muziejininkais, kaip ir ką veiksime pačią pirmą dieną po karantino – kas per karantiną bus patobulinta, kas bus suremontuota, kas pasikeis, kokių naujų paslaugų atsiras.

– Kokia situacija šiuo metu sanatorijose? Ar jos, kaip buvo skelbta anksčiau, iš tikrųjų išprašė visus lankytojus?

– Visos Druskininkų sanatorijos tuščios. Tik Vilniaus Santaros klinikų Vaikų ligoninės reabilitacijos skyriuje dar gydoma kažkiek vaikų. Kadangi visos sanatorijos – privačios, tikslūs nuostoliai miesto savivaldybei nežinomi. Tačiau, be abejo, jie bus milžiniški. Neišvengs nuostolių ir Druskininkų miestas. Tačiau mūsų kurortas – ne išimtis. Tą patį patirs ir kiti Lietuvos kurortai.

– Ar Druskininkuose veikia bent kokios įmonės?

– Laikantis visų saugumo priemonių, darbas nesustojo keliose užsienio kapitalo įmonėse, kur gaminamos įvairios detalės. Net ir miesto autobusų maršrutai, kuriais žmonės važinėja į darbą tose įmonėse, buvo palikti.

– Toks miesto susikaustymas mintimis nuneša į tuos laikus, kai kurortas buvo apmiręs ne nuo kokios nors pandemijos, o dėl ekonominių problemų. – Iki 1996-ųjų Druskininkai dar pakankamai neblogai gyveno: 1991 m. mieste buvo tik trys bedarbiai, o 1996-1997 m. – jau keli tūkstančiai. Žinoma, jei koronaviruso pandemija tęstųsi kelerius metus, kurortui iškiltų grėsmė sugrįžti į tuos bedarbystės ir sąstingio metus. Bet, tikėkimės, kad karantinas taip ilgai tikrai netruks. Be to, 1997-2000 m. Druskininkų krizę lėmė tai, kad tuo metu šiuolaikiškai nebuvo atnaujinta nė viena sanatorija, nė vienas viešbutis. Per 30-50 metų viskas buvo nugyventa be remontų ar pertvarkymų. Tai lėmė, kad nė vienas kurortinės paskirties objektas nepriklausė miesto savivaldybei. Juos valdė įvairios žinybos, bankai ar profsąjungos, išsibarstę po visą Lietuvą.

– Ar esate numatę, kur, būtinybei esant, talpintumėte koronaviruso paliestus žmones?

– Vienas viešbutis yra rezervuotas tik medikams, kitas – tik policijos pareigūnams. Taip pat turime beveik dešimt sutarčių su viešbučiais, jei saviizolicijai jų prireiktų mūsų savivaldybės gyventojams. Dvi Druskininkų sanatorijos pagal prioritetus numatytos tiems žmonėms, kuriems prireiks gydymo, užsikrėtus kronavirusu. Su generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla jau tarėmės, kaip būtų užtikrinamas tų sanatorijų saugumas, kad į jas atvykę gydytis žmonės laikytųsi būtino režimo sąlygų ir nevaikščiotų po miestą. Mano galva, bausmės už karantino nesilaikymą turėtų būti taikomos kartais ir neatsižvelgiant į demokratiją. Būčiau linkęs pritarti Izraelio pavyzdžiui, kur, pažeidus dviejų savaičių saviizoliacijos reikalavimus galima susilaukti ir septynerių metų kalėjimo.

– Iki šiol, atrodo, Druskininkuose dar nėra užfiksuota nė vieno koronaviruso atvejo?

– Kol kas – ne, bet negalime būti tikri, kad taip neatsitiks, nes yra žmonių, grįžusių iš užsienio šalių, kur virusas kur kas labiau paplitęs nei Lietuvoje. Tačiau džiugina tai, kad Druskininkų gyventojai tokie bendruomeniški, kad vieną dieną net gavau nuotrauką, kurioje užfiksuotas vaizdas, kaip degalinėje būriuojasi dviem mikroautobusais ir automobiliu atvažiavę žmonės. Šią informaciją iš karto perdaviau policijai. Taip pat esu gavęs informacijos, kur ir kas dar nuomoja butus, nors tai daryti griežtai draudžiama. Šiuo metu apsigyventi mieste turi teisę tik tie, kurie turi savo asmeninį nekilnojamąjį turtą. Nieko nekviečiame, bet jei žmonės, laikydamiesi visų saugumo priemonių, atvažiuos pasivaikščioti po miestą, niekas jų nevaikys. Tvarkai mieste užtikrinti, be policijos, esame pasitelkę ir savanorius, ir šaulius.

– Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ilgai aiškino, esą jo šalyje koronavirusas nesiaučia, o geriausi vaistai nuo visų virusų – darbas ir degtinė. Bet juk Druskininkuose yra sanatorija, priklausanti A.Lukašenkos administracijai. Ar toje įstaigoje dabar dar kas nors vyksta?

– Prieš dvi savaites iš šios sanatorijos organizuotai buvo išvežti visi žmonės. Buvo kreiptasi ir į savivaldybę pagalbos, bet jie autobusus sugebėjo susirasti patys ir išvyko. Tai leidžia daryti išvadą, kad Baltarusijos valdžia puikiai supranta situacijos sudėtingumą.

– O kaip šiemet bus su Druskininkus garsinančia žydinčių narcizų švente? Žydės vieni patys?

– Labai gaila, bet – taip. Narcizų žiedai jau pasiruošę skleistis. Bet lėšos, kurios buvo skirtos Narcizų ir Druskininkų kurorto šventei, sporto renginiams organizuoti, bus panaudotos saugos priemonėms įsigyti.

– Ar jūs pats jaučiatės saugus? Kaip laikotės karantino reikalavimų?

– Manau, kad nė vienas Lietuvos gyventojas negalėtų pasakyti, kad yra absoliučiai saugus. Jei prisipažinčiau esantis visiškai saugus, būčiau panašus į kai kurių užsienio šalių lyderius. Ir mano, ir kolegų savivaldybėje gyvenimo kryptys – namai-darbas-namai. Dirbame, naudodamiesi visomis galimomis saugos priemonėmis, maistą užsisakome į savivaldybę. Kai kartais išgirstu nepasitenkinimo, kad į Druskininkų sanatorijas gali būti atvežti susirgę nuo koronaviruso žmonės iš kitų Lietuvos vietų. Besipiktinantiems tik norėčiau atsakyti: ar esate tikri, kad rytoj ir jums neprireiks tokios pagalbos?

– Kokia Druskininkuose situacija dėl saugos priemonių? Spėjote laiku įsigyti?

– Pirmosios karantino dienos buvo įtemptos, bet po to jau stengėmės saugos priemones pirkti ne keliais centais pigiau, o ieškojome, kas galėtų jas atgabenti kuo operatyviau ir tiek, kiek mums reikia. Šiuo metu turime specialią programą, kuri leidžia stebėti situaciją medicinos ir kitose įstaigose, greitai nustatyti, ko bei kiek stinga. Anksčiau užsakytas priemones gauname dalimis nuolatos, todėl stygiaus šiuo metu tikrai nėra.

Birutė Vyšniauskaitė

lrytas.lt informacija