„Jokio skirtumo“ bendravimo suolelis Alytuje kviečia pakalbėti apie visiems atvirą intelektualų laisvalaikį

Į Alytų atkeliavęs visuomenės švietimo ir informavimo kampanijos „Jokio skirtumo“ suolelis kviečia miestiečius prisėsti ir pasikalbėti apie intelektualų laisvalaikį. Jokio skirtumo – su negalia ar be, visi žmonės turi teisę į kokybišką laiką. 

Intelektualaus laisvalaikio erdvės atsiveria vis plačiau. Muziejai, teatrai, prekybos centrai pritaiko savo aplinką judėjimo, regos, klausos, sensorinį jautrumą turintiems asmenims. Rengiamos įvairios edukacijos, kino seansai vaikams prislopintu garsu, užsienyje prekybos centrai skelbia autizmo valandas, kuomet prigesinama šviesa, pritildoma muzika. Tai tik keletas pavyzdžių, kaip laisvalaikio erdvės ir pats turinys gali būti pritaikomi visiems.

Kampaniją „Jokio skirtumo“ inicijavusio Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė Eglė Čaplikienė įsitikinusi, kad įtrauktis yra visuomenės kaitos procesas, į kurį turi būtu kviečiami visi, nepriklausomai nuo individualių poreikių ir galimybių, visiems turi būti užtikrintos tos pačios žmogaus teisės. 

„Alytus – jau šeštoji „Jokio skirtumo“ bendravimo suolelio kelionės stotelė. Kaskart prie unikalaus suolelio prisėdę žmones gali kalbėtis vis kita tema, nes norime parodyti, kad jokia negalia neatima iš žmogaus noro ir galimybės bendrauti. Kviečiame įvairias organizacijas ir pavienius asmenis einant pro šalį ar suplanuotai prisėsti prie suolelio su pietumis, kavos puodeliu, nusifotografuoti, užkalbinti praeivį ir pabendrauti, nes pirmiausia mes visi esame žmonės su savo asmenine patirtimi, pomėgiais ir norais. Alytaus rotušės aikštėje universalaus dizaino suolelis skatina diskutuoti apie intelektualų laisvalaikį – juk kiek jis svarbus visai šeimai, tiek svarbus ir kiekvienam jos nariui, negalia neturi atimti galimybės mėgautis laisvalaikiu“, – sako Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė E. Čaplikienė. 

Maži žingsneliai skatina didelius pokyčius

Viena iš Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ steigėjų, Klementina Gruzdienė sako, kad menas yra mūsų visų kultūros dalis, taigi kultūrinis laisvalaikis – kinas, teatras, koncertai, bibliotekos, parodos, intelektualūs žaidimai – žmonėms su negalia yra taip pat svarbūs, kaip ir visiems kitiems. 

„Džiaugiuosi iniciatyvomis ir projektais, kurie atveria kelius ir didina visų žmonių įtrauktį. Daugėja laisvalaikio vietų, kurios tampa draugiškos žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, bibliotekų erdvės pritaikomos autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ar elgesio sutrikimų turintiems asmenims. Tokiose bibliotekose įrengiamos sensorinės palapinės, taktilinės, garsinės ir vizualinės priemonės, pavyzdžiui nuorodos, kur yra tualetas, kaip padėti knygą į lentyną ir pan. Jos padeda suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Taip pat autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims labai padeda vaizdinė informacija – bibliotekoje aiškiai parodyta, kur dedamos knygos, kur eiti. Taip visi vaikai skatinami ateiti į bibliotekas ir pamėgti knygas, o jeigu vaikas neskaito, jis vis tiek gali turiningai leisti laiką, mokytis būti viešoje vietoje, o mama per tą laiką pasirūpina savo poreikiu – paskaityti, rasti norimų knygų“, – įsitikinusi K. Gruzdienė. 

Šiuo metu Alytaus teatras, konsultuodamasis su Pojūčių teatru iš Vilniaus, rengiasi savo aplinką padaryti saugesnę, kad teatre geriau jaustųsi visi asmenys, ypač turintieji autizmo spektro sutrikimą. Tam bus parengtos tam tikros vizualinės instrukcijos, nusiraminimo kampeliai, atsižvelgta į sensorines sąlygas, pavyzdžiui, pritaikytos šviesos, mažesnis garsas ir pan. Taip pat teatras kvies ir į sensorine prasme priimtinesnį spektaklį, kuriame būtų mažiau garsų, mažiau šviesų. 

„Teatras – tokia laisvė, tokia išraiška! Džiugiu, kad kultūriniu laisvalaikiu galės mėgautis daugiau žmonių. Ypač kad dažnu atveju net nereikia didelių investicijų tam, kad aplinką pritaikytume visiems. Reikia žinių, geros valios ir pasiruošimo. Žinau istoriją, kai vienas tėtis su autizmo spektro sutrikimą turinčiu vaiku nusprendė nueiti į spektaklį. Neapgalvojęs jis susiorganizavo sėdėti salės centre, o kai užgeso šviesos, vaikas išsigando, stipriai emociškai sureagavo, tėtis nebuvo pasiruošęs aplinkinių reakcijai. Bet jeigu pati šeima pasiruoštų iš anksto, susitartų su teatru, kad šviesa nebūtų pilnai užgesinta, kad paliktų atidarytas išėjimo duris, o koridoriuje užgesintų šviesas, kad netrukdytų kitiems žiūrovams, bilietus įsigytų vietoms šalia išėjimo, tuomet šansas sėkmei tikrai būtų didesnis“, – sako autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką auginanti K. Gruzdienė.

Asistentų pagalba

Neretai laisvalaikio prieinamumą riboja ir asistentų pagalbos nebuvimas. Yra šeimų, kurios džiaugiasi ir didžiuojasi, kad po 16 metų išeina į gatvę, į viešumą. Tačiau alytiškė K. Gruzdienė mano, kad tokiais atvejais jau būna daug prarasta gyvenimo, socialinio lavinimo galimybių. 

„Ir negali mamos kaltinti, kodėl 16 metų buvo užsidarę, vengė viešumos. Turime visi jausti atsakomybę, kodėl šeima nedrįso, kodėl jautėsi atskirti. Dažnai ir įtraukaus švietimo galimybėmis, kuomet negalią turintys vaikai mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, besinaudojančios šeimos negali užtikrini vaikų laisvalaikio, neformalaus ugdymo. Nes tai ne tik pažeminti slenksčiai, Brailio raštas ar specialūs liftai, tai ir asistentų pagalba. Po pamokų mokytojo asistento pagalba baigiasi, taigi tėvai arba turi neiti į darbą ir patys vežioti vaikus į būrelius, arba kad ir kaip nepritartų segregacijai ir ugdymui specialiosiose mokyklose, bet leisti vaiką ten, nes tai vienintelis finansiškai prieinamas būdas užtikrinti vaiko buvimą“, – sako K. Gruzdienė.

Moteris įsitikinusi, kad kokybiškas laisvalaikis, kultūrinė veikla yra būtina visiems. Ir nors padėtis gerėja, visuomenė tampa atviresnė, tačiau dar yra kur tobulėti: „Kai buvau išrinkta į Alytaus kultūros ir meno tarybą, pasigirdo replikų, kad man ten ne vieta, nes auginu vaiką su negalia, taigi turėčiau kalbėti ne apie kultūrą, o sveikatos, socialiniais klausimais. Tai vienas skaudesnių diskriminacinių momentų – tarsi pati visuomenė neleidžia kalbėti apie kitus dalykus, o ne tik apie negalią. Tarsi menas, kultūra priklauso tik sveikiesiems“, – sako K. Gruzdienė. 

Pažinimas ir kalbėjimasis daro visuomenę atviresnę, todėl „Jokio skirtumo“ bendravimo suolelis kviečia alytiškius diskutuoti apie intelektualų laisvalaikį. Tai iš tiesų plati sfera – šachmatai, stalo žaidimai, literatūros skaitymai, visos meno šakos. Kas įdomiausia jums? Unikalaus dizaino suolelis miesto Rotušės aikštėje lauks iki spalio 10 dienos, pasikvieskite draugus, pažįstamus ar tiesiog praeivius ir bendraukite.

Organizatorių informacija