Kas svarbu norint išlaikyti taisyklingą laikyseną?

Gera laikysena – pusiausvyra tarp griaučių ir raumenų sistemos. Tokia laikysena apsaugo svorį laikančias struktūras nuo traumų ir deformacijų nepriklausomai nuo kūno padėties (stovint, gulint, tupint, susilenkus), t.y. kai šios struktūros veikia arba neveikia. Kai laikysena taisyklinga nereikia papildomų pastangų, ji nevargina ir nesukelia skausmo.

Tėvams dėmesį į vaikų laikyseną reikėtų itin atkreipti tada, kai jų atžalos pradeda intensyviai augti. Pirmasis intensyvus augimas vyksta ikimokyklinio amžiaus vaikams – apie 4–6 m. mergaitėms, 6–8 m. berniukams. Antrasis – paauglystėje: apie 11–14 m. mergaitėms ir 13–16 m. berniukams. Stebėdami vaiką galite anksti pastebėti netaisyklingos laikysenos požymius. Atkreipti dėmesį reikėtų į:

ar galvos padėtis nepakrypusį į vieną ar kitą pusę;
ar dubuo neatsikišęs, ar dubens kaulai yra viename aukštyje;
ar pečiai bei mentės yra viename aukštyje;
ar kojos yra vienodo ilgio;
ar krūtinės ląsta neįdubusi.

Dažniausia netaisyklingą laikyseną lemia mūsų kasdieniniai įpročiai. Tai galima pastebėti tada, kai vaikas stovėdamas ar sėdėdamas ilgesnį laiką pradeda kūprintis. Taisyklingai laikysenai išlaikyti reikia stiprių, paslankių raumenų, lengvai prisitaikančių prie besikeičiančios aplinkos ir padėties. Išlaikant vertikalią padėtį, raumenys turi harmoningai dirbti, nugalėdami gravitacijos jėgas. Kita netaisyklingos laikysenos priežastis - nenoras būti didesnio ūgio už savo bendraamžius. Jei vaikas labai greitai tįstelėjo aukštyn per palyginus trumpą laiką, jis pradeda kūprintis, kad neišsiskirtų iš kitų. Be to, spartaus augimo laikotarpiu kūno struktūra gali vystytis netolygiai ir taip pat keisti laikyseną. Pavyzdžiui, raumenų vystymasis neatitinka kaulų augimo.

Netaisyklingos laikysenos formavimąsi skatina šie veiksniai:

ūgio neatitinkantys baldai, nepatogi (per minkšta, per kieta, per maža) lova;
ilgas sėdėjimas ar stovėjimas persikreipus;
nepakankamas judėjimas;
pervargimas;
per sunkių daiktų, pavyzdžiui, kuprinės nešiojimas;
silpnas vaiko raumenynas.

Nustačius priežastį, dėl kurios sutrinka laikysena, ir ją pašalinus, nesunku koreguoti laikysenos sutrikimus stiprinant silpnus raumenis, mokant taisyklingai stovėti, sėdėti ir išlaikyti tinkamą laikyseną įvairios veiklos metu. Negydoma ir nekoreguojama ydinga laikysena gali tapti stuburo iškrypimo priežastimi.

Keli pratimai, kaip taisyklingai ištiesti nugarą:

Vaikščiojimas su knyga ant galvos. Linksmos varžybos, kas ilgiau išlaikys knygą ant galvos;
Susikabinimas rankomis už nugaros. Atsistoti suglaustomis kojomis, dešinę ranką pakelti aukštyn, kairę - už nugaros. Įkvepiant leisti dešinę ranką žemyn už nugaros ir siekti kairę ranką, stengiantis susikabinti pirštais. Iškvepiant atsipalaiduoti ir grįžti į pradinę padėtį;
Pritūpimai. Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos aukštyn, laikysena tiesi. Įkvepiant pritūpti, iškvepiant grįžti į pradinę padėtį. Tupiant reikia imituoti atsisėdimą ant kėdės, t.y. keliai negali išeiti už kojų pirštų galiukų linijos;
Pritūpimai su daiktu ant galvos. Stovint užsidėti smėlio maišelį ar kitą daiktą ant galvos ir ištiesti rankas aukštyn. Iškvepiant ir tiesiant rankas pirmyn pritūpti, įkvepiant atsistoti;
Pratimas "Lankas" - atsistoti suglaustomis kojomis, rankas sulenkti prie pečių. Įkvepiant moti rankomis aukštyn, dešinę (kairę) koją tiesti atgal išlaikant pusiausvyrą;
Pratimas "Gandras" - atsistoti tiesiai, sėdmenys ir pilvas įtraukti, rankos ištiestos į šonus, o viena pėda atremta į kitos kojos kelį. Taip stovime kelias sekundes, tada keičiame puses.

Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija