Įtraukus ugdymas užtikrina visų vaikų ugdymosi kokybę

Aptarti įtraukųjį ugdymą, problemas ir sprendimo būdus penktadienį, gruodžio 13 d., į Alytų atvyksta Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse. Numatytas susitikimas su Alytaus miesto savivaldybės Šeimos komisijos nariais.
13.00 val. Dzūkijos pagrindinėje mokykloje vyks susitikimas su pedagogais ir švietimo pagalbos specialistais.
16.00 val. Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje į susitikimą su Barbora Suisse kviečiami tėvai, kurių vaikus palietė diagnozė „autizmas“.

Nuo 2006 m. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija yra tarptautinis žmogaus teisių dokumentas ir nuo 2010 m. tarptautinis Lietuvos įsipareigojimas, kurio tikslas yra skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.Lietuva 2010 m. ratifikavusi Jungtinių TautųNeįgaliųjų teisių konvenciją, įsipareigojo gerbti ir negalią turinčių vaikų orumą bei jų teisę būti lygiaverčiais visuomenės dalyviais. Todėl yra privaloma šalinti vaikų su negalia diskriminaciją, atskirtį ir įtraukti juos į bendrojo ugdymo procesą.
Dalis Alytaus miesto vaikų mokosi atskirai nuo savo bendraamžių, nuo mokymosi atviroje ir įvairioje aplinkoje. Būtent dėl negalios (intelekto, judėjimo, regos ar klausos) šiems vaikams nerandama vietos ten, kur mokosi visi kiti bendraamžiai, ir taip jie talpinami į specializuotas ugdymosi aplinkas, kas yra diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimas.Siekiant šalinti šią diskriminaciją ir užtikrinti žmogaus su negalia teises, būtina įgyvendinti įtraukų ugdymą, o tai reiškia, kad negalią turintys vaikai turi būti įtraukti į bendrojo ugdymo procesą – vaikai su negalia ir vaikai be negalios mokosi kartu. Kaip teigia Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus: „Praktinė patirtis ir moksliniai tyrimai rodo, kad toks ugdymas yra naudingas visiems, kadanginegalią turintys vaikai pasiekia aukštesnių mokymosi rezultatų, įgyja daug geresnius socialinius gebėjimus nei mokydamiesi specialioje mokykloje, o vaikų be negalios mokymosi rezultatams įtraukus ugdymas arba neturi įtakos,arba ši įtaka yra teigiama, kadangi smarkiai išauga jų socialiniai įgūdžiai, ypač gebėjimas priimti įvairovę ir veikti jos sąlygomis“.
Įtraukus švietimas skatina atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir gebėjimus. Vaikai su negalia, įtraukti į bendrojo ugdymoprocesą, sukuria būtinybę, poreikį ir galimybę pereiti prie labai individualizuoto kiekvieno vaiko ugdymo, kai reikia kurti ir diegti naujus mokymosi metodus, keisti ugdymosi aplinką, mokymosi formas. Tai reiškia, kad ne vaikas prisitaiko prie standartų, o metodai ir aplinka prisitaiko prie kiekvieno tiek turinčio, tiek neturinčio negalios vaiko poreikių.
Tačiau pats Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymasyra diskriminuojantis, kadangi neįpareigoja mokyklų sudaryti tinkamas sąlygas negalią turintiems vaikams būti bendrojo ugdymo proceso dalimi. Pagal šio įstatymo 29.10 punktą mokyklos vis dar turi teisę atsirinkti joms patinkančius ir nepatinkančius vaikus.
„Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija, įsteigta 2019 m liepos 1 d. prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kurios pagrindinis veiklos tikslas – Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų stebėsena, neseniai iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kurios buvo teirautasi, kaip yra įgyvendinamos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos, gavo informaciją, kad 2019 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių neįgaliesiems vaikams ir jų tėvams, rekomendacijas, parengė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. X-1238 5, 14, 21, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.“ – darbo veiklos klausimais dalinosi Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė.
Kaip tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šio įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas įtraukčiai švietime, atsisakant įstatymo nuostatų, kuriomis diskriminuojami mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų (negalių, sutrikimų ir kt.), mokymosi sutrikimų ir sunkumų, nepalankios aplinkos veiksnių įtakos. Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministerija planuoja 2020 m. pirmą ketvirtį Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. X-1238 5, 14, 21, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
„Įtraukiam ugdymui įgyvendinti būtini Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pokyčiai, įpareigojantys mokyklas priimti visus vaikus nepaisant jų negalios ir turi būti sudaryta tinkamų sąlygų prievolė laikant, kad atsisakymas tinkamai pritaikyti sąlygas yra diskriminacija“ – teigia KristinaDūdonytė.
Kviečiame kalbėtis apie įtrauktį ugdymo įstaigose, seniūnaitijose, su politikais, tėvais ir miestelėnais. Tik geriau pasiruošę, mokydamiesi ir keisdamiesi kursime mokyklą kiekvienam.